- išpupėti
- 1 išpupė́ti, ìšpupa, -ė́jo intr. 1. kunkuliuojant išbėgti: Diedas rankom gynė gynė viralą, išpupė́jo visas Tvr. 2. pukšint iškilti, išrūgti: Duona ažmaišyta išpupėjo LTR(Tvr). \ pupėti; išpupėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
pupėti — 1 pupėti, pùpa, ėjo intr. 1. išduoti duslų nutrūkstamą garsą, pupsėti: Ežys pupą̃s J. 2. bambėti: Pupėk nepupėjęs, o viršus bus mano Dkš. Pupù ir pupù kaip senis Ut. Pupėjo pupėjo užsidariusi Vn. Pùpa, kad negerai Dkš. Ko čia pupì kaip… … Dictionary of the Lithuanian Language